Kompleksinis dirvožemio tyrimas
Maksimalus dalyvių skaičius: 30
Pamoką sukūrė - Asta Bajerčiūtė
Pamoką sukūrė - Asta Bajerčiūtė
-
Geografija
-
10 klasei
11 klasei -
Lauke
-
Žalioji g. 2A, Vilnius
-
Pamoką veda
Mokytojas -
3 val.
Ką gali papasakoti žemė po mūsų kojomis?
Ši pamoka kviečia mokinius pažvelgti į žemę pažodžiui – pažinti dirvožemį ne tik kaip „purvą po kojomis“, bet kaip svarbią gyvosios gamtos terpę ir informacijos šaltinį.Tyrinėdami realų dirvožemio profilį, mokiniai praktiškai išskiria horizontus, įvertina fizines, chemines bei biologines savybes, o tyrimo duomenis fiksuoja stebėdami, matuodami ir analizuodami.
Pamoka lavina gebėjimą tyrinėti, sisteminti, kritiškai vertinti ir apibendrinti stebėjimus. Ji aktuali šiuolaikinio ugdymo kontekste, nes leidžia integruoti geografijos, biologijos, chemijos ir net matematikos žinias. Veikla vykdoma gamtoje – tai motyvuoja mokinius, ugdo aplinkosauginį sąmoningumą bei skatina aktyvų mokymąsi per patirtį.
Ši pamoka puikiai tinka 11 klasei, tačiau ją galima pritaikyti ir kitoms amžiaus grupėms. Ji išsiskiria tuo, kad suteikia galimybę ne tik stebėti, bet ir patiems kurti, fiksuoti, klausti, analizuoti.
Nuotrauka: https://www.15min.lt/
Pamokos tikslas
Atlikti kompleksinį dirvožemio tyrimą ir išskirti pagrindines fizines, chemines bei biologines savybes.Pamokos planas
1. Įžanga - mokytojas paaiškina dirvožemio profilio sandarą (horizontus), pagrindines fizines, chemines ir biologines savybes (priedas nr.1 ). Aptaria tyrimo eigą ir saugaus darbo principus.2. Instrukcijos ir pasirengimas - mokiniai suskirstomi į grupes (po 3–4 mokinius), išdalijamos priemonės: kastuvas, matavimo juosta, ph testai, užduočių lapai. Mokytojas pristato darbo eigą.
3. Dirvožemio profilio tyrimas - mokiniai iškasa ~50–90 cm duobę (pagal galimybę) (priedas nr. 2). Fiksuoja sluoksnių skaičius, storis, spalva, struktūra. Apžiūri, ar matomos uolienos, ar horizontai aiškūs.
4. Fizinių savybių stebėjimas - nustatoma struktūra (smėlis, priesmėlis molis, priemolis) ir dirvožemio spalva. Atliekamas paviršiaus ir giluminio sluoksnio palyginimas.
5. Cheminių savybių nustatymas - naudojami ph testai rūgštingumui įvertinti (priedas nr. 3). Spalvos ir struktūros pagrindu mokiniai nustato humuso kiekį (pvz., tamsesnis – daugiau humuso, koks jo storis).
6. Biologinių savybių stebėjimas - stebima, kokių gyvų organizmų ar jų požymių yra dirvožemyje: sliekai, vabzdžiai, šaknys, samanėlės. Fiksuojami augalai ant velėnos.
7. Dirvožemio tipo nustatymas - remiantis gautais duomenimis (savybėmis, ph, spalva, struktūra), mokiniai lygina su pateiktų dirvožemio tipų aprašais ir nustato, koks tai tipas.
8. Dirvožemio profilio sudarymas - kiekviena grupė braižo profilio schemą – sluoksniai, aprašai, ženklai. Galima naudoti spalvas.
9. Aptarimas ir refleksija - grupės trumpai pristato tyrimo rezultatus, įsivertina tyrimo sėkmę ir darbo eigą.
Kompetencijos
Komunikavimo
Pažinimo
Pilietiškumo
