Erdvė pamokoms - paroda „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“

Pamokos tikslas

Susipažinti su M. K. Čiurlionio visuomenine, kultūrine ir kūrybine veikla bei XX a. pr. Vilniaus miesto aktualijomis.

Pamokos planas

REKOMENDACIJA MUZIKOS PAMOKAI
Rekomenduojame mokinius supažindinti su M.K.Čiurlionio harmonizuotomis lietuvių liaudies dainomis, aptarti menininko tautinės muzikos tapatybės šaknų paieškas, indvidualiai klausyti simfonijų „Jūra“, „Pasaulio sutvėrimas“, „Fugetė a-moll“.
Mokiniai gali atlikti kūrybinę užduotį - dainuoti M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų karaoke („Ant kalno gluosnis“, „Dainų dainelė“, „Oi, lekia, lekia“), taip pat išbandyti instaliaciją - laivą, kurioje komandiškai palietus skirtingus objekto taškus pasigirsta mėgstamiausia menininko harmonizuota lietuvių liaudies daina „Sėjau rūtą“, atliekama skirtingais balsais.
Aktualios parodos salės: „M. K. Čiurlionio koncertinė veikla“, „M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba“.

REKOMENDACIJA DAILĖS PAMOKAI
Rekomenduojame mokinius supažindinti su M. K. Čiurlionio visuomenine veikla organizuojant pirmąją lietuvių dailės parodą ir, naudojant vizualinio mąstymo strategijas, aptarti M. K. Čiurlionio tapybos darbus. Parodoje eksponuojamos šių dailės darbų reprodukcijos: „Audra“ „ Mano kelias“, „Miestas“, „Fuga“, „Vyčio preliudas“, „Bičiulystė“ „Žinia“, taip pat operos „Jūratė“ uždangos eskizai ir scenos uždanga Vilniaus lietuvių susivienijimo - kultūros draugijos salei „Rūta“.
Kūriniai išdėstyti visoje parodos erdvėje. Pirmosios lietuvių dailės parodos dokumentai pateikti „M.K.Čiurlionio posūkis į Vilnių“ salėje.

REKOMENDACIJA ISTORIJOS IR PILIETIŠKUMO PAGRINDŲ PAMOKOMS
Lankantis parodoje, kviečiame supažindinti mokinius, koks Vilniaus miestas pasitiko M. K. Čiurlionį XX a. pradžioje. Aptarti tuometinę Vilniaus istorinę ir kultūrinę padėtį, Vilniaus gyventojų tautinę sudėtį, lietuvių kultūros proveržį, pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ svarbą. Taip pat supažindinti su Didžiojo Vilniaus seimo ir kultūros draugijų, tokių, kaip „Vilniaus kanklės“ ir „Žiburėlis“, veikla.
Parodoje pateikiami XX a. pradžios Lietuvos dokumentai, laikraščių ištraukos, plakatai, svarbių miesto pastatų fotografijos, pristatoma XIX a. pab. Vilniaus miesto tautinė sudėtis.
Tęsiant diskusiją, remiantis M. K. Čiurlionio figūra kviečiame aptarti, kaip kultūrininkai sutelkė tautą pilietiškumo atgaivinimui ir nepriklausomybės susigrąžinimo siekiui.
Aktualios parodos salės: „Vilnius XX a. pradžioje: Lietuvių kultūros proveržis“, „M. K. Čiurlionio posūkis į Vilnių“, „M. K. Čiurlionio bičiuliai ir draugai“.