Europos kova su dezinformacija
Maksimalus dalyvių skaičius: 25
Pamoką sukūrė - Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje
Pamoką sukūrė - Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje
-
Pilietiškumas,
KITA -
9 klasei
10 klasei
11 klasei
12 klasei -
Viduje
-
Gedimino pr.16, Vilnius
-
Pamoką veda
Įmonės atstovas -
iki 45 min
Kaip dezinformacija veikia mus ir mūsų visuomenę?
Kasdien mus pasiekia milžiniškas informacijos kiekis – nuo naujienų portalų ir socialinių tinklų įrašų iki nuomonės formuotojų pasisakymų. Tačiau ar viskuo, ką matome ir girdime, galime pasitikėti? Dezinformacija tampa vis didesniu iššūkiu ne tik pavieniams žmonėms, bet ir demokratinėms valstybėms. Klaidinanti informacija gali formuoti mūsų nuomonę, skatinti visuomenės susipriešinimą, mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir daryti įtaką svarbiems sprendimams.Šios pamokos metu mokiniai aiškinsis, kas yra dezinformacija, kaip ji kuriama ir platinama, kodėl žmonės ja patiki ir kaip ją atpažinti kasdieniame informacijos sraute. Analizuodami konkrečius pavyzdžius, mokiniai susipažins su dažniausiai naudojamais manipuliavimo informacija būdais, diskutuos apie socialinių tinklų vaidmenį ir kritinio mąstymo svarbą. Taip pat nagrinėsime, kokių priemonių imasi Europos Sąjunga, siekdama kovoti su dezinformacija, mažinti užsienio veikėjų vykdomo manipuliavimo informacija poveikį ir stiprinti demokratinių visuomenių atsparumą.
Užsiėmimas kvies mokinius ne tik kritiškai vertinti gaunamą informaciją, bet ir susimąstyti apie savo, kaip informacijos vartotojų ir skleidėjų, atsakomybę.
Nuotrauka: © Europos Sąjunga, 2026. Šaltinis – Europos Komisijos audiovizualinė tarnyba. Licencija: CC BY 4.0.
Esate Vilniuje dirbantis mokytojas ir norėtumėte savo klasę užregistruoti į šią pamoką? Prisijunkite!
Pamokos tikslas
Ugdyti mokinių gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, atpažinti manipuliacijas ir suprasti, kokių priemonių Europos Sąjunga imasi kovodama su dezinformacija.Pamokos planas
MOKYSIMĖS:1. Paaiškinti, kas yra dezinformacija ir kuo ji skiriasi nuo klaidingos informacijos.
2. Atpažinti pagrindinius dezinformacijos požymius ir jos sklaidos būdus.
3. Įvardyti, kaip dezinformacija gali paveikti žmonių nuomonę, sprendimus ir demokratinius procesus.
4. Pateikti pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga siekia mažinti dezinformacijos poveikį.
5. Aptarti būdus, kaip patikrinti informaciją ir išvengti manipuliacijų.
Kompetencijos
Komunikavimo
Pažinimo
Pilietiškumo
