Nuo išlikimo iki žinios: ugnies kelias per amžius
Maksimalus dalyvių skaičius: 24
Pamoką sukūrė - Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
Pamoką sukūrė - Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
-
Istorija,
Technologijos,
Pradinis ugdymas -
1 klasei
2 klasei
3 klasei
4 klasei
5 klasei
6 klasei -
Lauke
-
Vilniaus pilių kupolas, B. Radvilaitės g. 2
-
Pamoką veda
Įmonės atstovas -
45 min
Kokias istorijas mums pasakoja ugnis?
Kažkada žmogus išmoko įžiebti kibirkštį – tai suteikė jam galimybę išlikti. Ugnis šildė, leido gaminti maistą, saugojo nuo žvėrių. Ji tapo ir bendruomenės simboliu: prie laužo žmonės rinkdavosi, dalindavosi žiniomis.Su laiku ugnis įgijo dar vieną prasmę – tapo ženklu. Piliakalnių ir kalvų viršūnėse kūrėsi signalinių laužų tinklai, kurių šviesa ir dūmai įspėdavo apie artėjantį priešą. Tačiau ugnis buvo ne tik draugas, bet ir priešas – Vilnius degė ne sykį.
Šioje pamokoje kviečiame mokinius patirti ugnies istoriją nuo pirmosios kibirkšties iki signalinių laužų šviesos:
• vaikai sužinos, kaip žmogus prisijaukino ugnį ir kokią reikšmę ji turėjo kasdieniame gyvenime bei karo istorijoje;
• patys išbandys senovinius ugnies įžiebimo būdus;
• aptars ugnies naudą ir pavojus, prisimins saugaus elgesio taisykles kilus gaisrui;
• patirs bendruomeniškumo jausmą prie laužo Gedimino kalno papėdėje.
Pamoka prasideda prie Gedimino paminklo.
Iliustracija Ulos Šimulynaitės.
Esate Vilniuje dirbantis mokytojas ir norėtumėte savo klasę užregistruoti į šią pamoką? Prisijunkite!
Pamokos tikslas
Supažindinti mokinius su ugnies reikšme žmogaus gyvenime, ugdyti gebėjimą atpažinti ugnies naudą ir pavojus.Pamokos planas
1. Teorinė dalis - lektoriaus pristatymas (15 min.)Priešistorė: pirmoji kibirkštis, ugnis kaip išgyvenimo sąlyga (šiluma, maistas, apsauga).
Bendruomenė: laužas kaip susibūrimo vieta.
Viduramžiai: signaliniai laužai ant piliakalnių – pirmoji „informacinė sistema“.
Miestai ir stichijos: Vilniaus gaisrai, ugnis kaip ne tik draugas, bet ir priešas.
Šiandiena: trumpai apie saugų elgesį su ugnimi, ką daryti kilus gaisrui.
2. Praktinė dalis (20 min.)
Demonstracija: įžiebiama kibirkštis senoviniais būdais.
Praktika: mokiniai bando patys įžiebti kibirkštį, užkurti laužą (su priežiūra, kad būtų saugu).
Diskusija: kas lengviausia, kas sunkiausia? Ką supratome apie senovės žmonių gyvenimą?
Žaidybinis elementas.
3. Refleksija ir užbaigimas (10 min.)
Kompetencijos
Komunikavimo
Kultūrinė
Kūrybiškumo
Pažinimo
Pilietiškumo
Socialinė
Temos ugdymo programose
Pirmieji žmonių įrankiai ir išradimai, medžiagų savybės (degumas), energijos panaudojimas, piliakalnių vaidmuo, kovos su kryžiuočiais, Vilniaus gaisrai, viduramžių gynyba, legendosPamokos vieta:
Senamiesčio seniūnija, Vilniaus pilių kupolas, B. Radvilaitės g. 2
Atsiliepimai
Terese Siniauskyte
Ačiū labai už pamoką. Tikrai buvo smagu ne tik mokiniams, tačiau ir mokytojai. Trečiokai :)
Raimonda Toporkovė
Ačiū už puikią edukaciją ir smagų praktinį laiką vaikams. Rekomenduoju!
Jurgita Mickevičienė
Laba diena.
Nuostabi pamoka. Šiek tiek informacijos, daugiau praktikos ir nuostabiausias dalykas buvo - apdovanojimas. Dėkoju už pamoką. Vaikai buvo sužavėti.
Jolita Krušinskienė
Tai nereali edukacija, kur vaikai ne tik įdomiai išgirdo perduotą informaciją, bet ir mokėsi užkurti ugnį, kepė zefyrus. Edukatorė Augustė nuostabi. Ačiūūūū:) Labai rekomenduoju.
Margarita Čekanauskaitė
Nuostabi edukacija. Įtraukianti vaikus. Su puikiu edukatoriumi Marijumi. Didžiausios rekomendacijos.
Eglė Dirginčienė
Puiki edukacija. Susisteminta ir tikslinga informacija, įdarbinti ir pilnai įtraukti visi mokiniai. Tiek mokytojai, tiek mokiniai edukaciją rekomenduoja.
Neda Norkutė
Labai įdomi ir naudinga pamoka. Ačiū už smagias veiklas:)
Audra Daškevič
Labai patiko edukacija. Dar niekada neteko miesto centre kepti ir skanauti zefyriukų. Vaikai buvo sužavėti :) .
Panašios pamokos
