Nuo išlikimo iki žinios: ugnies kelias per amžius
Maksimalus dalyvių skaičius: 24
Pamoką sukūrė - Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
Pamoką sukūrė - Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
-
Istorija,
Technologijos,
Pradinis ugdymas -
2 klasei
3 klasei
4 klasei
5 klasei -
Lauke
-
Vilniaus pilių kupolas, B. Radvilaitės g. 2
-
Pamoką veda
Įmonės atstovas -
45 min
Kokias istorijas mums pasakoja ugnis?
Kažkada žmogus išmoko įžiebti kibirkštį – tai suteikė jam galimybę išlikti. Ugnis šildė, leido gaminti maistą, saugojo nuo žvėrių. Ji tapo ir bendruomenės simboliu: prie laužo žmonės rinkdavosi, dalindavosi žiniomis.Su laiku ugnis įgijo dar vieną prasmę – tapo ženklu. Piliakalnių ir kalvų viršūnėse kūrėsi signalinių laužų tinklai, kurių šviesa ir dūmai įspėdavo apie artėjantį priešą. Tačiau ugnis buvo ne tik draugas, bet ir priešas – Vilnius degė ne sykį.
Šioje pamokoje kviečiame mokinius patirti ugnies istoriją nuo pirmosios kibirkšties iki signalinių laužų šviesos:
• vaikai sužinos, kaip žmogus prisijaukino ugnį ir kokią reikšmę ji turėjo kasdieniame gyvenime bei karo istorijoje;
• patys išbandys senovinius ugnies įžiebimo būdus;
• aptars ugnies naudą ir pavojus, prisimins saugaus elgesio taisykles kilus gaisrui;
• patirs bendruomeniškumo jausmą prie laužo Gedimino kalno papėdėje.
Pamoka prasideda prie Gedimino paminklo.
Iliustracija Ulos Šimulynaitės.
Esate Vilniuje dirbantis mokytojas ir norėtumėte savo klasę užregistruoti į šią pamoką? Prisijunkite!
Pamokos tikslas
Supažindinti mokinius su ugnies reikšme žmogaus gyvenime, ugdyti gebėjimą atpažinti ugnies naudą ir pavojus.Pamokos planas
1. Teorinė dalis - lektoriaus pristatymas (15 min.)Priešistorė: pirmoji kibirkštis, ugnis kaip išgyvenimo sąlyga (šiluma, maistas, apsauga).
Bendruomenė: laužas kaip susibūrimo vieta.
Viduramžiai: signaliniai laužai ant piliakalnių – pirmoji „informacinė sistema“.
Miestai ir stichijos: Vilniaus gaisrai, ugnis kaip ne tik draugas, bet ir priešas.
Šiandiena: trumpai apie saugų elgesį su ugnimi, ką daryti kilus gaisrui.
2. Praktinė dalis (20 min.)
Demonstracija: įžiebiama kibirkštis senoviniais būdais.
Praktika: mokiniai bando patys įžiebti kibirkštį, užkurti laužą (su priežiūra, kad būtų saugu).
Diskusija: kas lengviausia, kas sunkiausia? Ką supratome apie senovės žmonių gyvenimą?
Žaidybinis elementas.
3. Refleksija ir užbaigimas (10 min.)
Kompetencijos
Komunikavimo
Kultūrinė
Kūrybiškumo
Pažinimo
Pilietiškumo
Socialinė
Temos ugdymo programose
Pirmieji žmonių įrankiai ir išradimai, medžiagų savybės (degumas), energijos panaudojimas, piliakalnių vaidmuo, kovos su kryžiuočiais, Vilniaus gaisrai, viduramžių gynyba, legendosPamokos vieta:
Senamiesčio seniūnija, Vilniaus pilių kupolas, B. Radvilaitės g. 2
Atsiliepimai
Aurelija Saukaitienė
Ačiū, už nustabią pamoką.
Kristina Karosienė
Edukacija mokiniams labai patiko. AČIŪ!
Eglė Januševičiūtė
Nuostabi edukacija apie ugnį!
Vaikai patys išbandė skirtingus ugnies įžiebimo būdus – ne viskas pavyko iš pirmo karto, todėl džiaugsmas įžiebus ugnelę buvo dar didesnis!
Labiausiai patiko, kad edukacija buvo ne tik apie žinias, bet ir apie kantrybę, atkaklumą bei tą tikrą „aš pats sugebėjau!“ džiaugsmą.
O zefyrų kepimas ant laužo pačiame mieste buvo tiesiog tobula saldi pabaiga.
Didelis ačiū nuostabiai gidei už kantrybę ir gebėjimą taip natūraliai įtraukti vaikus. Išėjome su naujomis žiniomis, plačiomis šypsenomis ir… laužu kvepiančiais drabužiais. Ko gero, tai pats geriausias įrodymas, kad edukacija buvo tikra.
Vilniaus “Šviesos” pradinės mokyklos ketvirtokai ir mokytoja Eglė
Panašios pamokos
